- šmaižus
- 1 šmaižùs, -ì adj. (4) [K], LsB255, NdŽ, KŽ, Bru, Šlk; N šaltas, šiaurus, šaižus (apie vėją): Silpną, bet nepastovų vėją žvejai vadindavo drumstu, šiltą – minkštu, šaltą – atšiauriu, aštrų – šmaižiu, o labai stiprų – ribantų vėju rš(Plng). | prk.: Dar kūns ir kraujs slogina šioj šmaižioj pūsčios dauboje brš.
šmaižù n. [K], KŽ. šmaižiaĩ adv. KŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.